- nuolanka
- núolanka sf. (1), nū́lanka (ž.) (1) 1. nuolankumas, nuolaidumas, nusižeminimas: Sako žodžiais, pilnais didžiausios nuolankos J.Jabl. Jie neturi nė tos núolankos Sk. Aišku tik, kad jis, ar šiaip ar taip, yra žmogus gyvas, nepriklausomas, savarankis, be nuolankos, tiesus, drąsus J.Jabl. Nė kokia nuolanka jo nenulenksi (neperkalbėsi, neperprašysi) Grž. Su nuolanka ir pagarba tėvams rš. 2. vyro tėvai, broliai ar seserys, kuriems reikia nusilenkti, įtikti: Tik tėvai seniukai karšinti, daugiau – nė kokios nuolankos Žem. Pranį visi žinojo, kad vaikinas savęs vertas, ne koks vėjo brolis, kad savo žemę turi, gražų ūkį be jokios nuolankos, nes tėveliai seni, seniai viską jam pavedė LzP. Atėjusi į Traksodį, tiesa, nerado nuolankos, bet iš niekur nerado ir atjautimo A.Vencl. Ana nū́lankos daug nerado ištekėjus J. Tėvai mirė, nebturės nė kokios nū́lankos Užv. Gali imti, nū́lankos kaip ir nėra – viena sena motyna Krš. 3. BŽ515 astr. deklinacija.
Dictionary of the Lithuanian Language.